Hachiko vardas sudarytas iš dviejų dalių „hachi“ reiškiančio 8, būtent aštuntą dieną šiukšlėse buvo rastas šis šunytis ir, „ko“ reiškiančio kunigaikštį ar princą. Kodėl Hačiko yra žinomas?
Būtent dėl savo ištikimybės šeimininkui net ir praėjus daugeliui metų po jo mirties.Trumpai papasakosime Hačiko istoriją. 1924 metais Tokijo universiteto agronimojos fakulteto profesorius, Hidesaburō Ueno, priglaudė pasimetusį šunytį savo namuose. Šunytis tarsi atsidėkodamas už suteiktą pastogę dovanojo šeimininkui besąlygišką meilę: jis kiekvieną dieną išlydėdavo profesorių į Shibuya traukinių stotį ir pasitikdavo jį grįštant. Tai tęsėsi iki 1925 metų gegužės, kol vieną dieną profesorius nebegrįžo…
Hidesaburō Ueno ištiko insultas, jis mirė ir niekada nebegrįžo į stotį, kur dar devynis metus diena iš dienos jo laukė Hačiko…Hačiko ištikimybė, atsidavimas ir nepaliaujamas laukimas jaudino ir miesto svečių ir nuolatinių gyventojų, mačiusių šunį ir profesorių drauge, sužavėjimą. Nepažįstami žmonės jį maitino ir rūpinosi. Tai tęsėsi ištisus 9 metus…
Be abejo, tokia istorija negalėjo nesusilaukti dėmesio. Vienas Ueno studentų, kurį domino Akita veislė, pamatė Hačiko atvykęs Shibuya traukinių stotį. Studentas domėjosi Hačiko istorija. Netrukus po susitikimo studentas paskelbė Akita veislės Japonijoje surašymą. Tyrimais jis nustatė, kad Japonijoje likę tik 30 grynų veislės atstovų, vienas jų Hačiko iš Shibuya traukinių stoties. Netrukus tyrėjas vėl aplankė ištikimąjį Hačiko ir parašė net keletą straipsnių apie šios veislės ištikimybę. Vienas iš straipsnių 1932 metais buvo išspausdintas Tokijo laikraštyje „Asahi Shimbun“, taip šuo sulaukė nacionalinio dėmesio, tapdamas nacionaliniu pavyzdžiu: šeimos puoselėjimui, atsidavimui darbui, bet vaikų auklėjimui. Galų gale Hačiko tapo nacionaliniu lojalumo simboliu, prilyginamu net imperatoriaus institucijai. Žinomas skulptorius netgi nukaldino Hačiko skulptūrą. Tai darė didelę įtaką Akita veikslės populiarumui.
Hačiko mirė sulaukęs 11metų 1935m. kovo 8d.. Jis buvo rastas pakeliui į savo laukimo vietą Shibuya gatvėje. Mokslininkai nustatė, kad mirties priežastis buvo vėžys ir didelis parazitų užkrėstumas. Hačiko palaikai saugomi Nacionaliame mokslo muziejuje Tokijuje.Bronzinė Hačiko skulptūra buvo pastatyta dar esant jam gyvam 1934m. Hačiko statulų Japonijoje yra net kelios. Viena stovi gimtajame Hačiko mieste priešais Odate soitį. 2004 metais statula buvo pastatyta ant originalaus iš Shibuya stoties pjedestalo priešais Akita muziejų.Tikroji vieta, kur Hačiko laukdavo savo šeimininko nenutrinamai pažymėta letenos įspaudu ir tekstų japonų kalba apie ištikimybę.Kiekvienais metais balandžio 8 dieną Shibuya sotyje vyksta iškilminga ceremonija Hačiko atminimui, pagerbiant jo ištikimybę. Šimtai šunų mylėtojų tą dieną susirenka Hačiko ilgų metų laukimo vietoje.Nemažas dėmesys Hačiko istorijai skiriamas ir populiariojoje kultūroje. 1987metais pasirodė Seijirō Koyama filmas „Hachikō Monogatari“ („Hačiko istorija“) pasakojantis visą šuns gyvenimą ir įsivaizduojamą dvasinį susijungimą su šeimininku. Istorija atgimė 2009 metais Holivudo kino juostoje „Hachi: šuns istorija“ (Hachi: a dog‘s tale“) režisuotoje Lasse Hallström, kur pagrindinį vaidmenį atliko Richard Gere.Hačiko galima sutikti ir populiariojoje literatūroje. 2004m.
Ačiū kas skaitė ir komentuoja :) filmą siūlau pažiūrėti ^^
Luka*